žalkas

žal̃kas sm. (4) Rtn, Lzd grūdų, bulvių daigas: Dar̃ suaugę bulbos, žalkaĩ didžiuliai – negerai rinkt Dbč. Iš suguldytų javų jau išejo žalkaĩ Vrn. Pakeliu nuo rugienos varpą: jau su žalkais rš. Pavasarį kožnas žalkẽlis stiepias in dangų Rod. Bulbų žalkeliùs nudraskė akėčiom Nč. Nei vienas žalkùtis neišžėlė! Lp. ^ Išaugo kap žalkas Švn.